Kinija kaltinama persekiojanti užsienyje gyvenančius piliečius už politinį aktyvumą

Kinija netoleruoja politinės opozicijos ir, siekdama susidoroti su šalies protestuotojais bei aktyvistais, naudoja sudėtingas technines priemones ir bauginimus.

Be to, Pekino vykdomas politinio aktyvumo varžymas vis labiau plinta į užsienį ir pasireiškia „transnacionalinėms represijomis“, teigiama „Amnesty International“ ataskaitoje, kurioje cituojami interviu su dešimtimis studentų aštuoniose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse.

Užsienyje besimokantys studentai pranešė, kad jų šeimų nariai Kinijoje sulaukė grasinimų po to, kai jie dalyvavo užsienyje vykusiuose renginiuose, įskaitant 1989 metų kruvino susidorojimo Tiananmenio aikštėje minėjimus, sakoma ataskaitoje.

„Žemyninėje Kinijoje šeimų nariams buvo grasinama atimti jų pasus, atleisti iš darbo, neleisti jiems gauti paaukštinimo ir nemokėti pensijų ar net apriboti fizinę laisvę“, – sakoma joje.

Studentai taip pat teigė, kad jiems buvo užblokuota galimybė rašyti pranešimus ir jie buvo stebimi Kinijos socialinėse programėlėse – dėl Pekino interneto užkardos dažnai tai vienintelis būdas bendrauti su šeimos nariais.

Vienas studentas „Amnesty International“ pasakojo, kad policija jo tėvams parodė ‚jo internetinių „WeChat“ pokalbių su šeimos nariais stenogramas“.

Studentai teigė, kad aktyviai save cenzūruoja per paskaitas ir bendraudami su žmonėmis, ir skundėsi psichikos sveikatos problemomis, kurias sukėlė nuolatinio stebėjimo jausmas, „pradedant stresu ir traumomis, baigiant paranoja ir depresija“.

„Labai norėčiau paskelbti savo diplominį darbą... bet man neramu, todėl nusprendžiau to nedaryti, – „Amnesty“ sakė vienas studentas.

Pekinas kol kas nereagavo į pirmadienį paskelbtą ataskaitą.

Tačiau anksčiau jis atmetė teiginius, kad taikosi į užsienyje gyvenančius piliečius, tvirtindamas, kad gerbia kitų šalių suverenitetą ir kad bet kokios teisėsaugos operacijos vykdomos laikantis įstatymų.

Praėjusių metų JAV tyrimų grupės „Freedom House“ ataskaitoje nustatyta, kad nuo 2014 metų Kinija buvo atsakinga už šimtus „transnacionalinių represijų“ atvejų, įskaitant bandymus daryti spaudimą kitoms valstybėms siekiant priverstinai susigrąžinti uigūrų tautinės mažumos narius.

„Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad Pekinas, taikydamasis į studentus, „sukūrė „baimės atmosferą“ universitetų miesteliuose visoje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, ir neigiamai paveikė studentų žmogaus teises“.

„Kinijos transnacionalinių represijų poveikis kelia rimtą grėsmę laisviems idėjų mainams, kurie yra akademinės laisvės pagrindas“, – sakė „Amnesty International“ Kinijos direktorė Sarah Brooks.